Vilniaus baltarusių Jurijaus Popkos muziejus

Paroda Vilniaus baltarusių I. Luckevičiaus muziejuje 2026 rugsėjis-spalis

Šioje parodoje pristatyta kolekcija, atvežta į Vilnių šį pavasarį iš Leimeno (Vokietija). Kolekcija parodoje pristatyta visoje savo pilnatvėje: joje jūs matote tekstilės rinkinį (rankšluosčius, užtiesalus, drabužius); meninius ir dekoratyvinius kūrinius; muziejaus biblioteką; asmeninę J. Popkos korespondenciją ir fotoalbumą.

Jurijaus Popkos muziejus po savo steigėjo mirties, nepaisant visų šio pastangų, nustojo veikti - kolekcija buvo perkelta į palėpę, kur atsidūrė negailestingoje orų, žiurkių ir kailiavabalių valdžioje. Vokietijos baltarusio Alesio Maisejenkos derybų, užtrukusių daugiau nei dešimtmetį, dėka, kolekcija, kiek jos pavyko išgelbėti nuo aukščiau minėtų piktadarių, buvo pervežta į Vilniaus baltarusių muziejų. Pastaruosius kelis mėnesius kolekcija buvo nepasiekiama žiūrovams, nes buvo naikinami su ja atvežti kailiavabaliai (keli jų taipogi pristatyti parodoje ir bus išsaugoti švietimo tikslais po jos uždarymo). Dabar gi Jurijaus Popkos muziejus pirmąkart per daugelį metų atviras lankytojams.

Įdėmus lankytojas pastebės, kad eksponatai parodoje neturi etikečių. Taip yra todėl, kad iš Vokietijos neatvyko vienas svarbus objektas - muziejaus aprašas. Nepaisant bandymo susisiekti su Vokietijos institucijomis, po šiai dienai mums nepavyko jo rasti, ir nežinia, ar jis apskritai išlikęs. Tai reiškia, kad apie pristatytus objektus mes nežinome ničnieko, išskyrus lygiai dvi išimtis: sijonas turi aprašą apie jo kilmę, vienas rankšluostis turi etiketę su informacija apie jo audėją. Todėl mes kviečiame jus, gerbiami lankytojai, pasidalinti savo įžvalgomis apie objektus - jei turite nuomonių apie jų kilmę, mes maloniai prašome pasidalinti šiomis žiniomis. Tam ant palangės rasite popieriaus lapelius, kuriuos glaite klijuoti šalia eksponatų ant sienų, kad ir kiti sužinotų.

Iš kelių žinomų mums nuotraukų mes matome, jog Popkos muziejaus kolekcija atvyko į Vilnių nepilnai. Tai patvirtina numeruotos etiketės ant eksponatų - numeracija prasideda nuo 46, 49, tada peršoka į 83, tada iškart į 170, 174 ir 227. Paskutinis nuoseklus numeris – 840 – stovi ant kiekvienos iš knygos “Baltarusija istoriniame, valstybiniame ir bažnytiniame gyvenime. Trijų dalių knyga” dalių. Taigi sąžininga manyti, jog muziejus turėjo mažiausiai 840 eksponatų; mes gi suskaičiavome tik 322 numeruotų eksponatų ir knygų. Dar kolekcijoje yra audimo šaudyklė su etikete “1212-10”, kas mus jau galutinai painioja.

Ši paroda - ne tik apie etnografiją, baltarusių emigracijos istoriją, mikromuziejus ir aktyvizmą. Ji dar apie žiaurų ir nenuspėjamą gyvenimą po mirties. Popkos muziejus - tas retas atvejis, kai paveldui buvo sukurtas testamentas ir paliktos didelės lėšos institucijos veiklai po direktoriaus mirties užtikrinti. Šios priemonės neišsaugojo kolekcijos nuo didžiosios jos dalies sunaikinimo dėl skirtingų faktorių, svarbiausias iš kurių - testamento ignoravimas. Apsilankymas šioje parodoje - proga parašyti savo testamentą ir pamąstyti apie bendruomenę, kuriai teks jį vykdyti.

Jurijus Popka svajojo, kad jo muziejus ras savo pastovų prieglobstį Pružanuose Baltarusijai atgavus nepriklausomybę. Dabar jo muziejus vienu žingsniu arčiau savo tikslo. ◦ Jurijus Popka (1912, Vysoki Hrud vienkiemis, Pružanų apskritis – 1990, Leimenas, Vokietija) – rašytojas, leidėjas. Baltarusių komiteto Pružanuose vadovas (1943-1944). Baltarusijos studijų instituto steigėjas. 1982 metais atidarė nuosavą baltarusių muziejų Leimene.

Kuratorė Paulina Vituščanka Parodos scenografija Marija Garnak Iliustracija afišai Ilia Magin Savanoriai Ales’, Telman, Volha, Inesa Remėjai Belarusische Gemeinschaft RAZAM e.V. Piotra Krečeŭski Foundation Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Komandos padėka Alesiui Maisejenkai

Po parodos kolekcija bus saugoma naujame, gražiame stelaže, už kurį dėkojame mūsų dosniems aukotojams.

• renginiai
• parodos